JT neįgaliųjų teisių konvencijos ES sistema

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija – tai pirma privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, susijusi būtent su negalia. Jos tikslas – „skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui“.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija – tai pirma privaloma tarptautinė žmogaus teisių priemonė, susijusi būtent su negalia. Jos tikslas – „skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui“.

Konvencija yra galinga priemonė, padedanti neįgaliesiems, vietos bendruomenėms ir vyriausybėms tirti, kaip kuriamomis ir įgyvendinamomis teisinėmis, politinėmis ir praktinėmis priemonėmis užtikrinti neįgaliųjų teisių įgyvendinimą.

Siekiant užtikrinti, kad šios pastangos derėtų su konvencijos reikalavimais ir kad jos būtų įgyvendinamos veiksmingai ir efektyviai, JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad valstybės, konvencijos šalys, sukurtų sistemą, kuri padėtų skatinti, apsaugoti ir kontroliuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.

Kadangi ES yra Neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, ji sukūrė sistemą, padedančią spręsti ES kompetencijai priklausančius klausimus. Šią sistemą sudaro:

  • ES teisės aktai ir politika, kuriuose aptariami nediskriminavimo, keleivių teisių, ES finansavimo klausimai ir pan.;
  • ES viešasis administravimas, susijęs su personalo atranka, galimybe susipažinti su dokumentais ir pan.

ES sistemą papildo nacionalinės stebėsenos sistemos, kuriomis užtikrinama atsakomybė už Neįgaliųjų teisių konvencijos taikymo skatinimą, apsaugą ir stebėseną ES valstybėse narėse.

Sistema pradėjo veikti 2013 m., o jos pagrindą sudaro Komisijos pasiūlymas, kuriam 2012 m. pritarė ES Taryba.

Sistemos nariai

ES sistemą sudaro:

Europos Komisija priklausė ES sistemai iki 2015 m. pabaigos, kai Neįgaliųjų teisių komitetui (toliau – NTK) paskelbus galutines pastabas dėl ES ji pranešė apie savo ketinimus pasitraukti. Po šio pranešimo Europos Komisija nebedalyvauja ES sistemos veikloje.

Ką veikia nariai?

Atsižvelgdami į savo atitinkamą kompetenciją ir įgaliojimus, nariai kolektyviai prisideda prie Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo

Europos Sąjungoje.

ES sistemos nariai taip pat aktyviai dalyvauja Neįgaliųjų teisių komitetui (NTK) atliekant Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES peržiūrą. Neįgaliųjų teisių komitetas, vadinamasis sutartimis įsteigtas organas, veikiantis Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslais, yra įpareigotas vertinti, ar konvencijos šalys laikosi pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją prisiimtų įsipareigojimų.

Pirmą kartą Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje peržiūra atlikta 2015 m.; atlikus pirmąją peržiūrą Neįgaliųjų teisių konvencijos komitetas pranešė, kad antroji ir trečioji peržiūros bus atliekamos vienu metu 2020 m.

Kaip tai veikia praktiškai?

Nariai dalijasi informacija ir atsižvelgia į vienas kito veiklą. Jie susitaria dėl darbo programos, kuri gali apimti kelių narių drauge arba visos sistemos narių įgyvendinamą veiklą.

ES sistemos pirmininkas skiriamas vienų metų kadencijai rotacijos pagrindu. Pirmininkas skatina laikytis kolegialumo principo, kuris yra neatskiriama sistemos darbo metodų dalis. 

ES sistemos sekretoriatas, kuris taip pat skiriamas dvejiems metams, koordinuoja posėdžių organizavimą ir pasirengimą jiems. Šiuo metu sistemos sekretoriato funkcijas atlieka FRA.

ES sistemos nariai susitinka ne mažiau kaip du kartus per metus. Sprendimai priimami bendru sutarimu.

Nacionalinės stebėsenos sistemos

ES sistemą papildo ES valstybių narių nacionalinės stebėsenos sistemos, kurios yra atsakingos už Neįgaliųjų teisių konvencijos skatinimą, apsaugą ir stebėseną ir jos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Šios sistemos gali būti įvairių formų ir sudarytos iš kelių organizacijų, pvz.:

  • nacionalinių lygybės įstaigų,
  • ombudsmenų,
  • nacionalinių žmogaus teisių institucijų,
  • stebėsenos komitetų, kuriuose dalyvauja organizacijų, veikiančių neįgaliųjų teisių srityje, atstovai.

ES sistemos nariai dirba, kad skatintų sąveiką su nacionalinėmis stebėsenos sistemomis. Pavyzdžiui, ES sistemos nariai kasmet susitinka su ES valstybių narių nacionalinio stebėsenos mechanizmo atstovais, kad pasidalytų informacija ir koordinuotų veiklą.

Stebėsenos tinklai

Kai kurie nacionalinių stebėsenos sistemų nariai bendradarbiauja ES lygmeniu: