La agresión militar de Rusia contra Ucrania provocó escenas que no se vivían en Europa desde hacía décadas. El conflicto ha causado desde entonces muertes, inmensa destrucción y un sufrimiento indecible. También implicó desplazamientos masivos de población a una escala como no se conocía desde la Segunda Guerra Mundial.
Venemaa sõjaline agressioon Ukrainasse on põhjustanud olukorra, mida ei ole Euroopas aastakümneid esinenud. See on põhjustanud surma, tohutut hävingut ja kirjeldamatuid kannatusi. See käivitas ka inimeste massilise rände, mille sarnast ei ole toimunud teisest maailmasõjast saadik. Põgenike kaitseks aktiveeris EL esmakordselt ajutise kaitse direktiivi. See kohustas kõiki ELi liikmesriike pakkuma Ukraina põgenikele aruandes.
Oroszország Ukrajnával szembeni katonai agressziója Európában évtizedek óta nem látott helyzeteket váltott ki. Halált, hatalmas pusztítást és elmondhatatlan szenvedést okoz. Emellett a II. világháború óta nem látott mértékű tömeges elvándorlást indított el. A lakóhelyüket elhagyni kényszerült személyek védelme érdekében az EU első alkalommal aktiválta az átmeneti védelemről szóló irányelvet. Ezzel összhangban valamennyi uniós tagállam köteles védelmet biztosítani az Ukrajnából menekülőknek.
L’aggressione militare della Russia contro l’Ucraina ha scatenato scenari che l’Europa non viveva da decenni. Da allora ha causato morte, distruzioni massicce e indicibili sofferenze. Ha inoltre innescato spostamenti di massa di persone che non si vedevano dalla seconda guerra mondiale. Per tutelare i profughi, l’UE ha attivato per la prima volta la direttiva sulla protezione temporanea. In tal modo, tutti gli Stati membri dell’UE devono offrire protezione agli sfollati in fuga dall’Ucraina.
Rosyjska napaść zbrojna na Ukrainę była początkiem scen niespotykanych w Europie od dziesięcioleci. Spowodowała śmierć, ogromne zniszczenia i niedające się opisać cierpienie. Wywołała również masowy przepływ ludzi, jakiego nie widziano od czasów drugiej wojny światowej. Aby ich chronić, UE uruchomiła unijną dyrektywę w sprawie tymczasowej ochrony. Tym samym wszystkie państwa członkowskie UE są zobowiązane do zapewnienia ochrony osobom przesiedlonym z Ukrainy.
Agresiunea militară a Rusiei împotriva Ucrainei a declanșat scene nemaivăzute în Europa de zeci de ani. De atunci a cauzat moarte, distrugeri masive și suferințe de nedescris. De asemenea, a declanșat o mișcare în masă de oameni, nemaiîntâlnită de la Al Doilea Război Mondial. Pentru a-i proteja, UE a activat pentru prima dată Directiva privind protecția temporară. Procedând astfel, toate statele membre ale UE sunt obligate să ofere protecție persoanelor strămutate din Ucraina.
Военная агрессия России против Украины вызвала сцены, которые не наблюдались в Европе десятилетиями. С тех пор она привела к гибели людей, огромным разрушениям и невыразимым страданиям. Она также послужила началом массового перемещения людей, не виданного со времен Второй мировой войны. Для их защиты Евросоюз впервые ввел в действие Директиву о временной защите. В этом случае все государства–члены ЕС должны предоставить защиту лицам, перемещенным из Украины.
Vojenská agresia Ruska voči Ukrajine vyvolala situácie, ktoré Európa celé desaťročia nezažila. Odvtedy prináša smrť, spôsobuje rozsiahle ničenie a neopísateľné utrpenie. Vyvolala aj masový pohyb ľudí, ktorý od druhej svetovej vojny nemá obdobu. V záujme ich ochrany EÚ prvýkrát aktivovala smernicu o dočasnej ochrane. Všetky členské štáty EÚ sú teda povinné poskytnúť ochranu osobám vysídleným z Ukrajiny.
Військова агресія Росії проти України призвела до подій, яких не бачили у Європі протягом десятиліть. Відтоді вона спричиняє смерть, величезні руйнування і невимовні страждання. Вона також призвела до масового переміщення людей, якого не траплялося з часів Другої світової війни. Щоб захистити їх, ЄС вперше активував Директиву про тимчасовий захист. Згідно з нею держави-члени ЄС повинні запропонувати переміщеним з України особам.
Den Europæiske Unions charter om grundlæggende rettigheder (chartret) er EU’s katalog over menneskerettigheder. Det forpligter altid EU-institutionerne og medlemsstaterne, når de handler inden for EU-rettens anvendelsesområde. Det er imidlertid langt fra let at vurdere, om en konkret sag er omfattet af EU-rettens anvendelsesområde. Derfor er det nødvendigt at stille uddannelse og undervisningsmateriale til rådighed for retsvæsenets aktører, så de kan forstå chartrets anvendelsesområde som fastsat i chartrets artikel 51. Denne vejledning for undervisere har til formål at rådgive om både tilrettelæggelsen og gennemførelsen af sådanne kurser på grundlag af en række casestudier, som vil blive udvidet i fremtiden.
Euroopan unionin perusoikeuskirja, jäljempänä ’perusoikeuskirja’, on EU:n
ihmisoikeuksien luettelo. Se sitoo EU:n toimielimiä ja jäsenvaltioita aina,
kun ne toimivat unionin oikeuden soveltamisalalla. Ei ole kuitenkaan
kovinkaan helppoa arvioida, kuuluuko tietty konkreettinen asia unionin
oikeuden soveltamisalaan. Siksi oikeusalan ammattihenkilöille on
annettava koulutusta ja koulutusaineistoa, jotta he saavat käsityksen siitä,
mikä on perusoikeuskirjan soveltamisala sen 51 artiklan mukaisesti.
Tämän kouluttajan käsikirjan tarkoituksena on antaa neuvontaa sekä
kyseisten koulutusten järjestämisestä että toteuttamisesta.
Euroopan unionin perusoikeuskirja, jäljempänä ’perusoikeuskirja’, on EU:n ihmisoikeuksien luettelo. Se sitoo EU:n toimielimiä ja jäsenvaltioita aina, kun ne toimivat unionin oikeuden soveltamisalalla. Ei ole kuitenkaan kovinkaan helppoa arvioida, kuuluuko tietty konkreettinen asia unionin oikeuden soveltamisalaan. Siksi oikeusalan ammattihenkilöille on annettava koulutusta ja koulutusaineistoa, jotta he saavat käsityksen siitä, mikä on perusoikeuskirjan soveltamisala sen 51 artiklan mukaisesti. Tämän kouluttajan käsikirjan tarkoituksena on antaa neuvontaa sekä kyseisten koulutusten järjestämisestä että toteuttamisesta.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (ESPTC) – tai ES žmogaus teisių
aktas. Jos visada privalo laikytis ES institucijos ir valstybės narės,
veikdamos ES teisės taikymo srityje. Tačiau įvertinti, ar konkretus atvejis
patenka į ES teisės taikymo sritį, toli gražu nėra paprasta. Todėl būtina
rengti mokymus ir teikti mokymo medžiagą teisės specialistams, kad jie
galėtų suprasti Chartijos taikymo sritį, kaip nustatyta jos 51 straipsnyje.
Šio instruktoriaus vadovo tikslas – pateikti rekomendacijas dėl tokių
mokymų organizavimo ir vykdymo, remiantis kelių bylų analizėmis, kurių
ateityje gali būti įtraukta daugiau.
A Carta dos Direitos Fundamentais da União Europeia (CDFUE) é a
declaração da União Europeia (UE) em matéria de direitos. Vincula as
instituições da UE e os Estados-Membros sempre que atuam no âmbito do
direito da UE. No entanto, não é fácil avaliar se um caso concreto se insere
nesse âmbito. Por esse motivo, é necessário facultar formação e material
de formação aos profissionais da justiça, para que possam compreender o
âmbito de aplicação da Carta conforme previsto no seu artigo 51.º.
O presente manual do formador tem como objetivo fornecer orientações
sobre a organização e a execução dessas formações com base num
conjunto de estudos de casos, que serão alargados no futuro.
Europeiska unionens stadga om de grundläggande rättigheterna är
Europeiska unionens regelverk för rättigheter. Den är alltid bindande
för EU:s institutioner och medlemsstater när de agerar inom ramen för
EU-rätten. Det är dock allt annat än enkelt att bedöma om ett konkret
fall omfattas av EU-rätten. Därför är det nödvändigt att tillhandahålla
utbildningsmaterial till jurister och att utbilda dem så att de förstår
tillämpningsområdet för stadgan enligt dess artikel 51.
Syftet med denna manual för utbildare är att ge vägledning om både
organisation och genomförande av sådana utbildningar på grundval av en
rad fallstudier, som kommer att utvidgas i framtiden.
Tämä opas voi auttaa kaupunkeja tehostamaan toimiaan ihmisoikeuksien kunnioittamiseksi. Oppaan tarkoituksena on rohkaista paikallisia viranomaisia ottamaan käyttöön korkeammalle asetettuja ihmisoikeusstandardeja. Ideana on kannustaa ja edistää yhteistä oppimista perus- ja ihmisoikeuksista. Euroopan unionin perusoikeusvirasto (FRA) on laatinut tämän oppaan yhteistyössä ihmisoikeuskaupunkien ryhmän ja EU:ssa toimivien ammattilaisten kanssa. Opas pohjautuu kaupunkien, aluehallintojen, asiantuntijoiden, kansainvälisten järjestöjen ja verkostojen hyviin käytäntöihin ja kokemuksiin, joita on kuvattu FRA:n raportissa Human rights cities in the EU: a framework for reinforcing rights locally [Ihmisoikeuskaupungit EU:ssa: Viitekehys oikeuksien vahvistamiseen paikallistasolla].
Ovaj vodič može pomoći gradovima koji žele ojačati svoje napore u pogledu poštovanja ljudskih prava. Njegova je svrha potaknuti lokalne vlasti da usvoje više standarde ljudskih prava te poticati uzajamno učenje o ljudskim i temeljnim pravima. U izradi ovog vodiča sudjelovali su Agencija Europske unije za temeljna prava (FRA), skupina gradova ljudskih prava i različiti stručnjaci u EU-u. Vodič se temelji na obećavajućim praksama i iskustvima gradova, regija, stručnjaka, međunarodnih organizacija i mreža, koji su dostupni u izvješću FRA-e naslovljenom „Gradovi ljudskih prava u EU-u: Okvir za jačanje pravâ na lokalnoj razini” (Human rights cities in the EU: A framework for reinforcing rights locally).
Šis vadovas gali padėti miestams, kurie nori dėti daugiau pastangų, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės. Juo siekiama paskatinti vietos valdžios institucijas taikyti aukštesnius žmogaus teisių standartus. Siekiama skatinti ir puoselėti tarpusavio mokymąsi apie žmogaus ir pagrindines teises. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), žmogaus teisių miestų grupė ir įvairūs ES specialistai bendradarbiavo rengiant šį vadovą. Vadove remiamasi perspektyvia miestų, regionų, ekspertų, tarptautinių organizacijų ir tinklų praktika ir patirtimi, kurią galima rasti FRA ataskaitoje „Human rights cities in the EU: A framework for reinforcing rights locally“ (Žmogaus teisių miestai ES. Teisių stiprinimo vietos lygmeniu sistema).
Šī rokasgrāmata var palīdzēt pilsētām, kuras vēlas uzlabot darbu cilvēktiesību cieņas jomā. Tās mērķis ir mudināt vietējās pašpārvaldes pieņemt augstākus cilvēktiesību standartus. Tās ideja ir iedrošināt un veicināt savstarpēju mācīšanos par cilvēktiesībām un pamattiesībām. Šīs rokasgrāmatas izstrādē sadarbojās Eiropas Savienības Pamattiesību aģentūra (FRA), pilsētu cilvēktiesību grupa un dažādi praktiskie darbinieki ES. Rokasgrāmatas pamatā ir pilsētu, reģionu, ekspertu, starptautisku organizāciju un tīklu daudzsološā prakse un pieredze no FRA ziņojuma “ES cilvēktiesību pilsētas: pamatnostādnes tiesību nostiprināšanai vietējā līmenī”.
Din il-gwida tista’ tgħin lill-ibliet li jixtiequ jtejbu l-isforzi tagħhom biex jirrispettaw id-drittijiet tal-bniedem. Din għandha l-għan li tħeġġeġ lill-awtoritajiet lokali jadottaw standards ogħla tad-drittijiet tal-bniedem. L-idea hija li jiġi mħeġġeġ u mrawwem it-tagħlim reċiproku dwar id-drittijiet tal-bniedem u dawk fundamentali. L-Aġenzija tal-Unjoni Ewropea għad-Drittijiet Fundamentali (FRA), grupp ta’ bliet għad-drittijiet tal-bniedem u diversi prattikanti fl-UE ħadmu flimkien biex jipproduċu din il-gwida. Il-gwida tibbaża fuq il-prattiki u l-esperjenzi promettenti tal-ibliet, tar-reġjuni, tal-esperti, tal-organizzazzjonijiet internazzjonali u tan-networks li jistgħu jinstabu fir-rapport tal-FRA Human rights cities in the EU: A framework for reinforcing rights locally (Bliet tad-drittijiet tal-bniedem fl-UE: Qafas għat-tisħiħ tad-drittijiet fil-livell lokali).
