1. 2001 m. spalio 9 d. sprendime Nyderlandai prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, C-377/98, Rink. 2001, p. I–7079, 70, 78–80 punktuose Teisingumo Teismas patvirtino, kad pagrindinė teisė į žmogaus neliečiamybę yra Sąjungos teisės dalis bei medicinos ir biologijos srityse apima donoro ir gavėjo laisvą sutikimą, duotą juos informavus.
2. Chartijos 3 straipsnyje išdėstyti principai jau yra įtraukti į Europos Tarybos priimtą Žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją (ESS 164 ir papildomas protokolas ESS 168). Chartijoje nenumatomas nukrypimas nuo šių principų, todėl draudžiamas tik reprodukcinis klonavimas. Joje nesuteikiamas leidimas atlikti kitų formų klonavimą, bet ir nedraudžiama tai daryti. Taigi joje niekaip netrukdoma įstatymų leidybos organams uždrausti kitų formų klonavimą.
3. Eugenikos metodų, ypač tų, kuriais siekiama atlikti žmonių atranką, nurodymas yra susijęs su galimomis situacijomis, kai organizuojamos ir įgyvendinamos atrankos programos, apimančios sterilizavimo, priverstinio apvaisinimo, priverstinių vedybų etninėse grupėse ir kitas kampanijas, visus veiksmus, kurie 1998 m. liepos 17 d. Romoje priimtame Tarptautinio baudžiamojo teismo statute laikomi tarptautiniais nusikaltimais (žr. šio statuto 7 straipsnio 1 dalies g punktą).