Pirmoji ataskaita turi būti pateikiama praėjus dvejiems metams nuo Neįgaliųjų teisių konvencijos įsigaliojimo valstybėje, konvencijos šalyje, o vėliau ataskaitos teikiamos kas ketverius metus.
Šios ataskaitos – tai pagrindas, kuriuo remdamasis NTK atlieka Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo pažangos peržiūrą.
Laikydamasi savo pareigų, Europos Komisija ES vardu 2014 m. birželio mėn. pateikė pirmą Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES ataskaitą. Ataskaitoje apibendrinami ES teisiniai ir politiniai veiksmai, kurių ji ėmėsi, kad pagal savo kompetencijos sritį įgyvendintų Neįgaliųjų teisių konvenciją, taip pat aptariama, kaip Neįgaliųjų teisių konvencija buvo įgyvendinta ES institucijose, agentūrose ir įstaigose.
2015 m. balandžio mėn. NTK, reaguodamas į ES ataskaitą, paskelbė klausimų sąrašą, kuriuose pateikiami įvairūs klausimai, dėl kurių komitetas norėtų gauti iš ES papildomos informacijos. Europos Komisija ES vardu atsakymus, įskaitant papildomą informaciją, pateikė 2015 m. birželio mėn.
Pagrindinis peržiūros proceso etapas vyko 2015 m. rugpjūčio mėn., per kurį surengtas ES (kuriai atstovavo Europos Komisija) ir NTK viešas konstruktyvus dialogas.
Po šios diskusijos NTK 2015 m. rugsėjo mėn. paskelbė savo vertinimą dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES ir rekomendacijas (galutines pastabas) dėl tolesnių veiksmų. Galutinėse pastabose aptariami beveik visi Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsniai ir pateikiamos konkrečios rekomendacijos, kaip ES galėtų geriau įgyvendinti konvenciją.
Be oficialių Europos Komisijos ir NTK parengtų dokumentų, savo ataskaitas dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES NTK pateikė ir daugybė nacionalinių žmogaus teisių įstaigų, pilietinės visuomenės organizacijų ir neįgaliųjų organizacijų.
Pagrindiniai NTK atliekamos Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES peržiūros etapai
Šaltinis: FRA, 2016.
Visi su peržiūros procesu susiję dokumentai skelbiami internete.
ES sistemos nariai aktyviai dalyvavo visuose peržiūros proceso etapuose.
Aptariant klausimų dėl ES sąrašą ir per konstruktyvų dialogą ES sistemos nariai surengė du uždarus informacinius susitikimus su NTK atstovais. Sistemos narių atstovai per ES ir NTK konstruktyvų dialogą taip pat išdėstė įvadinius ir baigiamuosius pareiškimus.
ES sistemos narių vaidmuo peržiūros procese
Šaltinis: FRA, 2016 m.
Be to, Europos Parlamentas surengė tris renginius, kad aptartų peržiūros procesą: viešą klausymą 2015 m. gegužės mėn. dėl klausimų sąrašo, papildomą viešą klausymą 2016 m. sausio mėn. ir keitimąsi nuomonėmis su Užimtumo ir socialinių reikalų komitetu 2016 m. vasario mėn., kuriuose dalyvavo visi ES sistemos nariai.
Visi ES sistemos nariai įsipareigojo remti tolesnį galutinių pastabų ES įgyvendinimą.
Kai kurios NTK galutinės pastabos yra konkrečiai susijusios su ES sistema:
„Komitetas su nerimu pažymi, kad Europos Sąjungos konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos sistema iki galo neatitinka Paryžiaus principų, o su ja susiję ištekliai nėra pakankami. Be to, Europos Komisija yra paskirta kaip informacinis centras (33 straipsnio 1 dalis) ir kaip stebėsenos sistemos dalis (33 straipsnio 2 dalis). Komitetas rekomenduoja [ES] imtis priemonių Europos Komisijos vaidmenims atsieti – pašalindama ją iš nepriklausomos stebėsenos sistemos, – kad užtikrintų visišką atitiktį Paryžiaus principams, ir kad ji turėtų pakankamai išteklių savo funkcijoms vykdyti. Jis taip pat rekomenduoja, kad [ES] apsvarstytų galimybę sukurti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą ir kiekvienoje ES institucijoje, agentūroje ir įstaigoje paskirtų informacinius centrus.“
„Komitetas su nerimu pažymi, kad Europos Sąjungos konvencijos įgyvendinimo ir stebėsenos sistema iki galo neatitinka Paryžiaus principų, o su ja susiję ištekliai nėra pakankami. Be to, Europos Komisija yra paskirta kaip informacinis centras (33 straipsnio 1 dalis) ir kaip stebėsenos sistemos dalis (33 straipsnio 2 dalis).
Komitetas rekomenduoja [ES] imtis priemonių Europos Komisijos vaidmenims atsieti – pašalindama ją iš nepriklausomos stebėsenos sistemos, – kad užtikrintų visišką atitiktį Paryžiaus principams, ir kad ji turėtų pakankamai išteklių savo funkcijoms vykdyti. Jis taip pat rekomenduoja, kad [ES] apsvarstytų galimybę sukurti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą ir kiekvienoje ES institucijoje, agentūroje ir įstaigoje paskirtų informacinius centrus.“
Europos Komisija, kaip Neįgaliųjų teisių konvencijos ES informacinis centras, turi teikti NTK informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi, kad įgyvendintų šią rekomendaciją iki 2016 m. rugsėjo mėn.
