Article 7 - Respect for private and family life
Key facts of the case:
The Applicant submitted complaint to the State Data Protection Inspectorate (Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) regarding video cameras installed on the house of the neighbor (S.B.), which also faced the private territory, windows of the bedroom of the applicant. The Inspectorate issued the decision to cancel the examination of the complaint, as it does not fell within the competence of the Inspectorate. The Inspectorate stated that S.B. carried out surveillance only for his personal needs not related to business or profession, therefore, Law on Legal Protection of Personal Data (hereinafter – the Law) shall not be applicable (Article 1(4): This Law shall not apply if personal data are processed by a natural person only for his personal needs not related to business or profession). Vilnius Regional Administrative Court (Vilniaus apygardos administracinis teismas) upheld the applicant’s complaint, quashed the decision of the Inspectorate and returned it for the investigation. Court stated that interpretation of the Article 1(4) of the Law provided by the responded was formal and did not follow the relevant case-law, moreover, the investigation was incomplete – the respondent only determined the fact that there are no registered legal persons in the area of monitoring and S.B. does not pursue business activities. The Inspectorate appealed the decision to the Supreme Administrative Court.
Key legal question raised by the Court:
Whether the situation, when camera system installed on a family home for the purposes of the protection, but such a system also monitors a private space of others falls within the exception set out in the Article 1(4) of the Law on Legal Protection of Personal Data.
Outcome of the case:
The Supreme Administrative Court rejected the appeal lodged by the respondent and left unchanged the decision of the first instance court.
The court stated that the Law [Law on Legal Protection of Personal Data] implements Directive 95/46/EC of the European Parliament and of the Council of 24 October 1995 on the protection of individuals with regard to the processing of personal data and on the free movement of such data (hereinafter – Directive 95/46). Article 1 (4) of the Law implements the second indent of Article 3 (2) of Directive 95/46, which provides for exceptions to the application of Directive 95/46 in cases where personal data are processed by a natural person in the course of a purely personal or household activity, therefore for the interpretation of this provision of the Law it is important to take into account the interpretation of the provisions of Directive 95/46 by the Court of Justice of the European Union (hereinafter – the CJEU). In the judgment of 11 December 2014 in the case Ryneš (C-212/13, ECLI: EU: C: 2014: 2428), the CJEU examined the question whether the situation, when camera system installed on a family home for the purposes of the protection of the property, health and life of the owners of the home, but such a system also monitors a public space falls within the exception set out in the second indent of Article 3 (2) of Directive 95/46. The CJEU stated that operation of a camera system, which also monitors a public space, does not amount to the processing of data in the course of a purely personal or household activity, for the purposes of that provision of the second indent of Article 3 (2) of Directive 95/46, therefore, the provisions of Directive 95/46 shall be applicable for such situations. In the judgment the CJEU noted that the image of a person recorded by a camera constitutes personal data within the meaning of Directive 95/46 inasmuch as it makes it possible to identify the person concerned; video surveillance falls, in principle, within the scope of Directive 95/46 in so far as it constitutes automatic processing; surveillance in the form of a video recording of persons, which is stored on a continuous recording device constitutes the automatic processing of personal data (recitals 15 and 16 of Directive 95/46, paragraphs 22, 24-25 of the judgment). While examining the questions, whether such processing should nevertheless, in circumstances such as those of the case before it, be considered as carried out ‘in the course of a purely personal or household activity“, the CJEU noted that, according to settled case-law, the protection of the fundamental right to private life guaranteed under Article 7 of the Charter of Fundamental Rights of the European Union ( hereinafter - the Charter) requires that derogations and limitations in relation to the protection of personal data must apply only in so far as is strictly necessary (paragraph 28 of the judgment and referred case-law of the CJEU). The CJEU stated that the provisions of Directive 95/46, in so far as they govern the processing of personal data liable to infringe fundamental freedoms, in particular the right to privacy, must necessarily be interpreted in the light of the fundamental rights set out in the Charter and the exception provided for in the second indent of Article 3(2) of Directive 95/46 must be narrowly construed (paragraph 29 of the judgment and referred case-law of the CJEU). In the assessment of the CJEU narrow interpretation of the exception has its basis also in the very wording of that provision of Directive 95/46, under which the directive does not cover the processing of data where the activity in the course of which that processing is carried out is a ‘purely’ personal or household activity, that is to say, not simply a personal or household activity, therefore, the processing of personal data comes within the exception only where it is carried out in the purely personal or household setting of the person processing the data; to the extent that video surveillance covers a public space and is accordingly directed outwards from the private setting of the person processing the data in that manner, it cannot be regarded as an activity which is a purely ‘personal or household’ activity (paragraphs 30-31, 33 of the judgment). CJEU in the judgment also noted that the provisions of Directive 95/46 (Articles 7(f), 11(2), and 13(1)(d) and (g)) makes it possible, to take into account legitimate interests pursued by the controller, such as the protection of the property, health and life of his family and himself (paragraph 34 of the judgment). Therefore, in this judgment the CJEU stated that the operation of a camera system, as a result of which a video recording of people is stored on a continuous recording device according to the provisions of the Directive 95/46 constitutes the processing of personal data, and, when such system even partly monitors a public space, it does not fall within the exception established by the second indent of Article 3 (2) of Directive 95/46, however according to the provisions of Directive 95/46 legitimate interests pursued by the controller could be taken into account. The Supreme Court of Lithuania (hereinafter - the LAT) followed the above interpretations of the CJEU in the judgment of 26 June 2015 in the civil case no. 3K-3-430-415/2015, which addressed the issue of the application of the exception provided for in Article 1 (4) of the Law, when the camera system monitors not only the part of the household owned by the filming person, but also part of the commonly used land plot, courtyard, persons living in the house, and outsiders coming to the house. In the mentioned case, the LAT stated that in such a case there is a ground for the application of the Law, implementing provisions of Directive 95/46 and the exception provided for in Article 1 (4) of the Law is not applicable
Teismas nurodė, kad ADTAĮ įgyvendina 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – ir Direktyva 95/46). ADTAĮ 1 straipsnio 4 dalimi yra įgyvendinama Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antroji įtrauka, kurioje įtvirtinta Direktyvos 95/46 taikymo išimtis tais atvejais, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas tik asmenine ar namų ūkio veikla, todėl aiškinant šią Įstatymo nuostatą svarbu atsižvelgti į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) pateiktą Direktyvos 95/46 nuostatos išaiškinimą. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Ryneš (C-212/13, ECLI:EU:C:2014:2428) ESTT nagrinėjo klausimą, ar į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje nustatytą išimtį patenka situacija, kai vaizdo stebėjimo sistema, kurią fizinis asmuo įrengė ant savo šeimos namo, siekdamas apsaugoti namo savininkų šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę, daromi įrašai nuolatinio įrašymo įrenginyje, o šia sistema stebima ir viešoji erdvė. ESTT nurodė, kad tokios vaizdo sistemos naudojimas, ja taip pat stebint viešąją erdvę, nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrąją įtrauką, taigi tokiai veiklai taikytinos Direktyvos 95/46 nuostatos. ESTT sprendime pažymėjo, kad kamera užfiksuotas asmens atvaizdas, kiek jis leidžia identifikuoti duomenų subjektą, laikytinas asmens duomenimis pagal Direktyvą 95/46; vaizdo stebėjimas iš principo patenka į Direktyvos 95/46 taikymo sritį kaip automatinis duomenų tvarkymas; o stebėjimas darant asmenų vaizdo įrašą, saugomą nuolatinio įrašymo įrenginyje, yra automatinis asmens duomenų tvarkymas (Direktyvos 95/46 15–16 konstatuojamosios dalys, Sprendimo 22, 24–25 punktai). Nagrinėdamas klausimą, ar toks duomenų tvarkymas, koks buvo susiklostęs pagrindinėje byloje, galėtų būti laikomas vykdomu „užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla“, ESTT pažymėjo, kad, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 7 straipsnyje įtvirtinta pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga reikalauja, jog nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos ir jos apribojimai neviršytų to, kas yra griežtai būtina (Sprendimo 28 punktas ir jame nurodyta ankstesnė ESTT praktika). ESTT nurodė, kad Direktyvos 95/46 nuostatas, kiek jomis, reglamentuojant asmens duomenų tvarkymą, gali būti keliamas pavojus pagrindinėms laisvėms, visų pirma teisei į privatų gyvenimą, būtina aiškinti atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios yra įtrauktos į Chartiją (o Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje įtvirtinta nukrypstanti nuostata turi būti aiškinama griežtai (Sprendimo 29 punktas ir jame nurodyta ankstesnė ESTT praktika). Griežtą išimties aiškinimą, ESTT vertinimu, pagrindė ir pati Direktyvos 95/46 nuostatos formuluotė, pagal kurią iš Direktyvos 95/46 taikymo srities pašalintas duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant ne paprastai asmenine ar namų ūkio veikla, bet „tik“ asmenine ir namų ūkio veikla, todėl asmens duomenų tvarkymas patenka į nurodytą išimtį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje, o kiek vaizdo stebėjimas apima viešąją erdvę ir todėl yra nukreiptas į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, jis negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“ (Sprendimo 30–31, 33 punktai). ESTT sprendime taip pat pažymėjo, kad Direktyvos 95/46 nuostatomis (7 straipsnio f punktu, 11 straipsnio 2 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies d ir g punktais) leidžiama atsižvelgti į duomenų valdytojo teisėtus interesus, kuriuos, visų pirma, sudaro asmens duomenų valdytojo ir jo šeimos turto, sveikatos ir gyvybės apsauga (Sprendimo 34 punktas). Taigi, šiame sprendime ESTT nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistemų, darant asmenų vaizdo įrašus, saugomus nuolatinio įrašymo įrenginyje, naudojimas yra laikomas asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvos 95/46 nuostatas ir, kai šia sistema bent iš dalies stebima viešoji erdvė, jis nepatenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje nustatytą išimtį, tačiau pagal Direktyvos 95/46 nuostatas gali būti atsižvelgiama į teisėtus duomenų valdytojo interesus. Minėtais ESTT išaiškinimais vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2015 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-415/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ADTAĮ 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimties taikymo, kai į kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik filmuojančiam asmeniui priklausanti namų valdos dalis, tačiau taip pat dalis bendrai naudojamo žemės sklypo, kiemo, asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys. Minėtoje byloje LAT konstatavo, kad tokiu atveju yra pagrindas taikyti Direktyvos 95/46 nuostatas įgyvendinantį ADTAĮ ir ADTAĮ 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta išimtis netaikytina.
