Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (ESPTC) – tai ES žmogaus teisių
aktas. Jos visada privalo laikytis ES institucijos ir valstybės narės,
veikdamos ES teisės taikymo srityje. Tačiau įvertinti, ar konkretus atvejis
patenka į ES teisės taikymo sritį, toli gražu nėra paprasta. Todėl būtina
rengti mokymus ir teikti mokymo medžiagą teisės specialistams, kad jie
galėtų suprasti Chartijos taikymo sritį, kaip nustatyta jos 51 straipsnyje.
Šio instruktoriaus vadovo tikslas – pateikti rekomendacijas dėl tokių
mokymų organizavimo ir vykdymo, remiantis kelių bylų analizėmis, kurių
ateityje gali būti įtraukta daugiau.
Valstybės narės yra aiškiai įpareigotos skatinti Chartijos taikymą. Tokias pastangas remia ir šios šalių informacijos suvestinės, kuriose pateikiami Chartijos taikymo pavyzdžiai ir atkreipiamas dėmesys į Chartijos kuriamą pridėtinę vertę.
Chartija, kaip labai šiuolaikiškas žmogaus teisių katalogas, į kurį įtraukta daug teisių, kurių nėra įtvirtintuose teisių aktuose, popieriuje atrodo išties gerai. Išmanantieji pagrindinius ES teisės principus paprastai greitai nurodo, kad Chartija yra visada privaloma Europos Sąjungai, bet valstybėms narėms tik tada, kai jos „įgyvendina ES teisę“. Tačiau ką iš tiesų reiškia šis dažnai cituojamas Chartijos 51 straipsnis?
