Šis leidinys yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių
agentūros (FRA) metinės ataskaitos – Fundamental
Rights Report 2025 (2025 m. ataskaitos apie
pagrindinių teisių būklę) – ištrauka. Jame pristatyti
atrinkti svarbiausi 2024 m. pokyčiai pagrindinių teisių
srityje, taip pat ataskaitos skyrių informacija paremtos
pagrindinės išvados ir FRA nuomonės.
2023 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. Pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2024 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę apžvelgiami svarbiausi šios srities pokyčiai, aptariami laimėjimai ir neišspręsti susirūpinimą keliantys klausimai. Šiame leidinyje pateikiamos FRA nuomonės apie pagrindines nagrinėjamų teminių sričių naujoves ir trumpa faktinių duomenų, kuriais grindžiamos šios nuomonės, apžvalga. Jame glaustai, tačiau informatyviai apžvelgiamos didžiausios Europos Sąjungoje (ES) ir jos valstybėse narėse kylančios pagrindinių teisių srities problemos.
Pagrindinių teisių apsaugos srityje 2022 m. būta ir sėkmės, ir nesėkmės. FRA 2023 m. pagrindinių teisių ataskaitoje apžvelgiami pagrindiniai pokyčiai pagrindinių teisių srityje, nurodant ir pasiekimus, ir sritis, keliančias nuolatinį susirūpinimą. Šiame leidinyje pateikiamos FRA išvados apie pagrindinius pokyčius atitinkamose teminėse srityse ir šias išvadas pagrindžiantys įrodymai.
Pilietinės visuomenės organizacijos visoje Europos Sąjungoje susiduria su įvairiais sunkumais. FRA ataskaitoje Pilietinės visuomenės erdvės apsauga ES pateikiamos agentūros išvados dėl šių sunkumų. Ataskaita buvo paskelbta 2021 m. rugsėjo mėn. Šioje santraukoje pateikiamos ataskaitoje išdėstytos pagrindinės išvados ir FRA nuomonės.
2021 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. FRA 2022 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę apžvelgiami svarbiausi pokyčiai šioje srityje, aptariami laimėjimai ir neišspręsti probleminiai klausimai. Šiame leidinyje pateikiamos FRA nuomonės apie pagrindines nagrinėjamų teminių sričių naujoves ir trumpa faktinių duomenų, kuriais grindžiamos šios nuomonės, apžvalga.
FRA nuomonėje 1/2021 atskleidžiama, kokia yra visoje ES patiriamos nelygybės ir diskriminacijos apimtis ir pobūdis. Tai daroma atsižvelgiant į diskriminacijos pagrindus ir gyvenimo sritis, kurioms taikomos Rasinės lygybės ir Užimtumo lygybės direktyvos, taip pat pasiūlyta Vienodo požiūrio direktyva. Nuomonė paskelbta 2021 m. balandžio 30 d. Šioje santraukoje pateikiamos svarbiausios rekomendacijos („Pagrindinės išvados ir nuomonės“), išdėstytos FRA nuomonėje 1/2021.
2020 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta
pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. Europos
Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA)
2021 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę
apžvelgiami svarbiausi šios srities pokyčiai, taip
pat aptariami laimėjimai ir neišspręsti susirūpinimą
keliantys klausimai.
Šioje santraukoje pateikiamos pagrindinės FRA
antros pagrindinės ataskaitos, grindžiamos
pagrindinių teisių tyrimu, įžvalgos. Tyrimo metu iš
maždaug 35 000 asmenų surinkti duomenys apie jų
patirtį, suvokimą ir nuomonę tam tikrais klausimais,
įvairiai susijusiais su žmogaus teisėmis.
FRA ataskaitoje apie dirbtinį intelektą ir pagrindines teises pateikiama konkrečių pavyzdžių, kaip ES įmonės ir viešojo administravimo institucijos naudoja arba bando naudoti DI. Dėmesys sutelkiamas į keturias pagrindines sritis – socialines išmokas, prognozėmis grindžiamą viešosios tvarkos palaikymą, sveikatos priežiūros paslaugas ir tikslinę reklamą. Ataskaitoje aptariamas galimas poveikis pagrindinėms teisėms ir analizuojama, kaip naudojant arba plėtojant DI sistemas į tokias teises atsižvelgiama.
Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Sąjungos teisė – tai vis svarbesnė užsieniečių teisių apsaugos sistema. Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su prieglobsčiu, sienomis ir imigracija, sparčiai tobulėja. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs įspūdingą teismų praktiką, visų pirma susijusią su EŽTK 3, 5, 8 ir 13 straipsniais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vis dažniau prašoma pasisakyti dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo šioje srityje. Trečiame šio vadovo leidime, atnaujintame iki 2020 m. liepos mėn., prieinamai pristatomi šie Europos Sąjungos teisės aktai ir dviejų Europos Sąjungos teismų praktikos visuma.
Šioje santraukoje pateikiamos pagrindinės FRA
pirmos ataskaitos, grindžiamos pagrindinių teisių
tyrimu, įžvalgos. Tyrimo metu iš maždaug 35 000
žmonių surinkti duomenys apie jų patirtį, suvokimą
ir nuomonę tam tikrais klausimais, įvairiai
susijusiais su žmogaus teisėmis.
Šios gairės skirtos ES valstybių narių sienų valdymo pareigūnams, dirbantiems operatyviniu lygmeniu. Jomis siekiama padėti jiems kasdieniame darbe įgyvendinti Šengeno sienų kodekse (Reglamentas (ES) 2016/399) ir susijusiuose ES teisės aktuose nustatytas pagrindinių teisių apsaugos priemones.
Šiame vadove paaiškinama, kas yra profiliavimas, kokios teisinės sistemos jį reglamentuoja ir kodėl teisėtai vykdyti profiliavimą yra būtina siekiant užtikrinti pagrindines teises ir ypač veiksmingą viešąją tvarką bei sienų valdymą. Vadove pateikiama ir praktinių patarimų, kaip išvengti neteisėto profiliavimo vykdant policijos ir sienų valdymo operacijas.
Chartija, kaip labai šiuolaikiškas žmogaus teisių katalogas, į kurį įtraukta daug teisių, kurių nėra įtvirtintuose teisių aktuose, popieriuje atrodo išties gerai. Išmanantieji pagrindinius ES teisės principus paprastai greitai nurodo, kad Chartija yra visada privaloma Europos Sąjungai, bet valstybėms narėms tik tada, kai jos „įgyvendina ES teisę“. Tačiau ką iš tiesų reiškia šis dažnai cituojamas Chartijos 51 straipsnis?
2017 m. pagrindinių teisių apsaugos srityje padaryta pažanga, tačiau neišvengta ir nesėkmių. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) 2018 m. ataskaitoje apie pagrindinių teisių būklę apžvelgiami svarbiausi šios srities pokyčiai, taip pat aptariami laimėjimai ir neišspręsti susirūpinimą keliantys klausimai.
Dėl sparčios informacinių technologijų plėtros padidėjo poreikis užtikrinti patikimą asmens duomenų apsaugą
taikant tiek Europos Sąjungos, tiek Europos Tarybos priemones. Siekiant užtikrinti šią svarbią teisę, kyla naujų
ir svarbių uždavinių, nes dėl technologinės pažangos plečiamos tokių sričių, kaip stebėjimas, ryšių perėmimas
ir duomenų saugojimas, ribos. Šis vadovas parengtas siekiant supažindinti teisės specialistus, kurie neturi
itin daug žinių apie duomenų apsaugą, su šia naujai besiformuojančia teisės sritimi.
Terorizmui, kibernetiniams išpuoliams ir itin gerai organizuotiems tarpvalstybiniams nusikaltėlių tinklams keliant vis didesnę grėsmę, žvalgybos tarnybų darbas tampa vis labiau būtinas, sudėtingas ir tarptautinis. Tokia veikla gali būti stipriai pažeidžiamos pagrindinės, ypač privatumo ir duomenų apsaugos, teisės. Kadangi dėl nuolatinės technologijų pažangos gali padidėti tokių pažeidimų
grėsmė, veiksminga priežiūra ir teisių gynimo priemonės gali padėti pažaboti piktnaudžiavimo šioje srityje galimybes.
Pagal Europos nediskriminavimo teisę, kurią sudaro pirmiausia ES nediskriminavimo direktyvos ir
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos 14 straipsnis bei Protokolas Nr. 12,
draudžiama diskriminuoti įvairiomis aplinkybėmis ir įvairiais pagrindais. Šiame vadove iš šių dviejų
šaltinių kilusi Europos nediskriminavimo teisė nagrinėjama kaip viena kitą papildančios sistemos;
jomis pakaitomis remiamasi – tiek, kiek jos sutampa, ir atkreipiamas dėmesys į skirtumus, jei jų
yra.
Europos žmogaus teisių konvencija (EŽTK) ir Europos Sąjungos (ES) teisė tampa vis svarbesniu
užsieniečių teisių apsaugos pagrindu. Sparčiai tobulinami ES teisės aktai dėl prieglobsčio, sienų ir
imigracijos.